Post by R.V. on Feb 15, 2006 18:55:28 GMT 1
Ðiaurës renesansu áprasta vadinti XV-XVI amþiaus kultûrà Europos ðalyse, esanèiose á ðiauræ nuo Italijos.
Ðis terminas gana sàlyginis. Jis vartojamas pagal analogijà su italø Renesansu, bet Italijoje jis turëjo tiesioginæ pirmykðtæ reikðmæ - antikinës kultûros tradicijø atgimimà, o kitose ðalyse ið esmës niekas neatgimë: ten antikinës epochos paminklø ir atsiminimø apie jà buvo nedaug. Nyderlandø, Vokietijos ir Prancûzijos (pagrindiniø Ðiaurës Renesanso þidiniø) dailë XV ðimtmetyje vystësi kaip tiesioginë gotikos tàsa, kaip jos vidinë evoliucija pasaulietiðkumo kryptimi. XV a. pab. ir XVI a. Europos ðalims buvo milþiniðkø sukrëtimø laikotarpis, dinamiðkiausia ir audringiausia jø istorijos epocha. Visuotiniai religiniai karai, karai su vieðpataujanèia katalikø baþnyèia - Reformacija, Vokietijoje peraugusi á grandioziná valstieèiø karà, revoliucija Nyderlanduose, dramatiðka átampa, baigiantis Prancûzijos ir Anglijos ðimto metø karui, kruvini katalikø ir hugenotø kivirèai prancûzijoje. Atrodytø, kad epochos klimatas neperdaug palankus dailëje kurti aiðkias ir didingas brandþiojo Renesanso formas. Ir ið tikrøjø: gotikinë átampa ir karðtligiðkumas ðiaurës Renesanse neiðnyksta. Bet kartu plinta ir humanistinë kultûra ir stiprëja italø dailës trauka. Italiðkos átakos ir savitø gotikiniø tradicijø lydinys sudaro ðiaurës Renesanso stiliaus originalumà.
Svarbiausia prieþastis, dël kurios "Renesanso" terminas taikomas visai to laikotarpio - ir ne tik XVI, bet ið dalies ir XVa. - Europos kultûrai, yra vidiniø kultûrinio proceso tendencijø bendrumas. Visur auga ir formuojasi burþuazinis humanizmas, irsta feodalinë pasaulëþiûra, kyla asmenybës savimonë...
Ðis terminas gana sàlyginis. Jis vartojamas pagal analogijà su italø Renesansu, bet Italijoje jis turëjo tiesioginæ pirmykðtæ reikðmæ - antikinës kultûros tradicijø atgimimà, o kitose ðalyse ið esmës niekas neatgimë: ten antikinës epochos paminklø ir atsiminimø apie jà buvo nedaug. Nyderlandø, Vokietijos ir Prancûzijos (pagrindiniø Ðiaurës Renesanso þidiniø) dailë XV ðimtmetyje vystësi kaip tiesioginë gotikos tàsa, kaip jos vidinë evoliucija pasaulietiðkumo kryptimi. XV a. pab. ir XVI a. Europos ðalims buvo milþiniðkø sukrëtimø laikotarpis, dinamiðkiausia ir audringiausia jø istorijos epocha. Visuotiniai religiniai karai, karai su vieðpataujanèia katalikø baþnyèia - Reformacija, Vokietijoje peraugusi á grandioziná valstieèiø karà, revoliucija Nyderlanduose, dramatiðka átampa, baigiantis Prancûzijos ir Anglijos ðimto metø karui, kruvini katalikø ir hugenotø kivirèai prancûzijoje. Atrodytø, kad epochos klimatas neperdaug palankus dailëje kurti aiðkias ir didingas brandþiojo Renesanso formas. Ir ið tikrøjø: gotikinë átampa ir karðtligiðkumas ðiaurës Renesanse neiðnyksta. Bet kartu plinta ir humanistinë kultûra ir stiprëja italø dailës trauka. Italiðkos átakos ir savitø gotikiniø tradicijø lydinys sudaro ðiaurës Renesanso stiliaus originalumà.
Svarbiausia prieþastis, dël kurios "Renesanso" terminas taikomas visai to laikotarpio - ir ne tik XVI, bet ið dalies ir XVa. - Europos kultûrai, yra vidiniø kultûrinio proceso tendencijø bendrumas. Visur auga ir formuojasi burþuazinis humanizmas, irsta feodalinë pasaulëþiûra, kyla asmenybës savimonë...